Lietuvos gyventojams svarbu suprasti, kad nerūšiuojamos ir netinkamai tvarkomos pakuočių atliekos jau po kelių dešimtmečių gali Lietuvą padaryti vienu dideliu sąvartynu.
Neišrūšiuotos ir neperdirbtos jos išlieka nesuirusios ilgą laiką:
- popierius ir kartonas- 2 metus;
- metalinės konservų dėžutės – 90 metų;
- plastiko pakuotės – 200 metų;
- stiklainiai, buteliai – 900 metų.
Kadangi pakuočių atliekos yra alternatyvus žaliavų šaltinis, jas rūšiuojant ir perdirbant gaunama nauda pramonei, tausojami mūsų planetos gamtiniai ištekliai. Todėl labai svarbu pakuočių atliekas išskirti iš bendro susidarančių atliekų srauto, jas rūšiuoti ir tinkamai jas perduoti atliekų tvarkytojams, taip užtikrinant, kad nebus teršiama aplinka, o jų antrinis panaudojimas padės išsaugoti daug įvairių gamtinių resursų.
Miestų ir gyvenviečių gyventojai tinkamai perduoti įsigytų prekių pakuočių atliekas gali:
- mesdami surūšiuotas pakuotes į viešose vietose pastatytus specialius pakuotės atliekų konteinerius (geltonas konteineris skirtas plastikui ir metalui, žalias-stiklui, mėlynas-popieriui).
- mesdami išrūšiuotas pakuotes į privačiose gyvenamųjų namų valdose esančius konteinerius pagal pakuočių atliekų surinkėjo pateiktas instrukcijas.
- pakuotes, už kurias nustatytas piniginis užstatas – priduodami pakuočių atliekų supirkimo punktuose, esančiuose maisto prekių prekybos vietose.
Kad būtų lengviau rūšiuoti, pakuotė žymima sutartiniais ženklais. Naudojami tokie pakuotės medžiagų žymėjimai:
Trikampio viduryje paprastai yra vienas ar du skaičiai kurie nurodo medžiagos tipą (1 -19 plastikas, 20 – 39 popierius ir kartonas, 40 – 49 metalas, 50 – 59 mediena, 60 – 69 audiniai ir tekstilė, 70 – 79 stiklas, 80-99 kombinuota pakuotė).